Istorija


Akita Inu protėviais laikomi Matagi šunys. Ši veislė laikoma seniausia šunų veisle Japonijoje. XVII–XVIII amžiuje šios veislės šunys  turėjo daug paskirčių. Pirmiausia, saugojo imperatorių, dalyvavo šunų kautynėse, medžiojo meškas ir kitus stambius žvėris, tempė roges. Nuo 1500 m. iki 1800 m. Akitos buvo samurajų kompanionai.

1900-ųjų pradžioje Akita veislės mylėtojai pirmą kartą susidomėjo atkurti originalius grynus japonų šunis.

Nuo 1919 metų Akita Japonijoje laikoma nacionaline šunų veisle, kuri yra labai gerbiama ir prilyginama meno kūriniui.  Po Antrojo pasaulinio karo nemažai kariškių iš Japonijos Akita Inu veislės šunis parsivežė į Ameriką. Nuo to laiko Akita Inu šunys paplito ir JAV.

Tikriausiai daugelis Akitą pažįsta iš garsiojo šuns Hačiko. Tai visų laikų garbingiausio Akitos veislės šuns istorija, kuri padėjo akitai įsitvirtinti tarptautiniame šunų pasaulyje. Hačikō gimė 1923 m. ir priklausė profesoriui Hidesaburō Ueno iš Tokijo. Profesorius Ueno gyveno netoli Šibujos traukinių stoties miesto priemiestyje ir kasdien į darbą važinėjo traukiniu, o Hačiko kasdien lydėdavo savo šeimininką į stotį ir iš jos.

1925 m. gegužės 25 d., kai šuniui buvo 18 mėnesių, Hačikui buvo lemtinga. Kaip įprasta, jis laukė savo šeimininko, atvykstančio ketvirtą valandą traukiniu, tačiau profesoriaus taip ir nesulaukė – jis darbe mirė. Tad nuo to laiko Hačiko devynerius metus toliau laukė grįžtančio šeimininko prie traukinių stoties. 1934 m., prieš pat jo mirtį, jo garbei Šibujos geležinkelio stotyje buvo pastatyta bronzinė statula.

1927 m.  įkurta „Akita Inu Hozonkai“ (AKIHO), akita veislės išsaugojimo organizacija, kuri pirko akitas iš atokių Matagi kaimų ir vykdė lėtą, selektyvų, stabilų veislės atkūrimo procesą.

1931 m. Akita Inu – oficialiai paskelbta Japonijos paminklu. Akitos prefektūros Odatės miesto meras suorganizavo Akita Inu Hozonkai, kad kruopščiai veisdamas išsaugotų originalią Akitą, kaip Japonijos gamtos vertybę. Japonijos vyriausybė Akita veislę paskyrė tėvynės pasididžiavimu ir nacionaliniu paveldu.

1934 m., paskelbus šią veislę Japonijos gamtos paminklu, buvo paskelbtas pirmasis Japonijos Akita Inu veislės standartas.

Nuo 1936 m. kasmet balandžio 8 d. Hačiko atsidavimas pagerbiamas iškilminga atminimo ceremonija Tokijo Šibujos geležinkelio stotyje. Ilgainiui legendinė Hačiko ištikimybė tapo nacionaliniu ištikimybės simboliu, ypač imperatoriaus asmeniui ir institucijai.

1967 m., minint Akitos šunų išsaugojimo draugijos įkūrimo 50-metį, buvo pastatytas Akitos šunų muziejus, kuriame saugoma informacija, dokumentai ir nuotraukos. Nuo 1967 m. Japonijoje laikomasi tradicijos, kad gimus vaikui, jis gauna Akitos statulėlę. Ši statulėlė simbolizuoja sveikatą, laimę ir ilgą gyvenimą.

Akita šunų veislė buvo pripažinta Tarptautinėje kinologų federacijoje (FCI), suteikiant jai tarptautinį pripažinimą ir prestižą.

Japonų Akita priklauso 5-ąjai FCI grupei. Šiuo metu Akita Inu veislė paplitusi visame pasaulyje, o veislės grynumą ir išskirtinumą geriausi pasaulio Akita Inu veisėjai kasmet pristato AKIHO organizuojamose parodose.

Akita veislės

išskirtinumas


Pažinkime Akitos charakterį

Akitos pasižymi išskirtiniu – ramiu, nuolankiu, santūriu, prieraišiu, bet tuo pačiu nepriklausomu ir kartais inoringu, oriu bei užsispyrusiu charakteriu, o pasitaikius palankioms sąlygoms – bando dominuoti. Tuo pačiu šie šunys yra be galo ištikimi, betarpiškai atsidavę ir prieraišūs prie savo šeimininko bei šeimos narių. Tai ypač protingi šunys, kurių mąstymas gali būti tapatinamas su žmogaus. Akita aiškiai duoda suprasti, kas jai patinka ar nepatinka. Šie šunys yra be galo sargūs ir savo teritoriją saugoja ypač akylai. Jeigu į namų teritoriją ar į namus įeina nepažįstamas, įtartinas žmogus, šuo labai aiškiai parodo, kad tas žmogus nepageidaujamas.

Fizinis

aktyvumas

Kadangi tai yra charakteringas šuo, tad ir šeimininkas turi būti taip pat su charakteriu, kad galėtų griežtai bei nuosekliai jį mokyti. Nuo pat pirmųjų mėnesių šuniuką būtina socializuoti, vesti į dresūros pamokas bei pasirūpinti, kad kiekvieną dieną augintinis turėtų fizinį aktyvumą, nežiūrint į tai, kad Akita yra gan tingus šuo, galintis pramiegoti visą dieną. Fizinis aktyvumas, ilgi pasivaikščiojimai lauke ar laisvi palakstymai be pavadžio kieme, yra būtinas tam, kad šuniuko raumenų masė būtų pastovi. Akita yra puikus draugas kelionėse, mėgstantis visur keliauti kartu tiek su šeimininku, tiek su visa šeima automobiliu ir gali ištverti gan didelius atstumus.

Išskirtinė išvaizda ir

emocijos

Japonų akita pasižymi išskirtiniais savo išvaizdos bruožais: pirmiausia – tai išdidumas, nepriekaištinga laikysena, pasitikėjimas savimi, draugiška išvaizda bei nuoširdus žvilgsnis, kuris visuomet patraukia žmonių dėmesį. Tai stambus, tvirto sudėjimo, gerai subalansuotomis formomis šuo. Tai labai emocionalus šuo. Dažnai Akita gali „kalbėti“ ir savo emocijas išreikšti skleisdamas garsus, panašius į švelnų lojimą. Geras ir nuolankias emocijas išreiškia atsiguldamas ant nugaros ar nuleisdamas ir priglausdamas ausytes prie galvos – tai visiškas nuolankumo gestas.
Laimingų šeimų, įsigijusių mūsų veisimo akitukus, geri atsiliepimai ir šiltas bendravimas mus verčia eiti į priekį ir dar labiau tobulėti.